Fatsorberis
Šio preparato veikliosiomis medžiagomis yra: pilkųjų dumblių ekstraktas ir iš jūrinių vėžių šarvų išgauti chitozano junginiai - biologinė celiuliozė (ląsteliena).
Savo savybėmis chitozanas panašus į fibriną - vieną iš žmogaus kraujo krešėjimo proceso komponentų. Veikiant virškinimo fermentams bei licetanui, dalis chitozano susiskaldo, įsisiurbia į kraują ir molekulinių junginių pavidalu yra įsisavinama organizme. Svarbiausia iš šių molekulių junginių yra gialuroninė rūgštis, įeinanti į tarpląstelinės medžiagos, memranų (ląstelių apvalkalų), akių stiklakūnio sudėti ir t.t.
Į kraują patekusi chitozano dalis:
1) Gniuždo vėžines ląsteles, veikdama keliomis kryptimis:
* reguliuodama PH (rūgščių -šarmų pusiausvyrą organizmo audiniuose; čia siekima silpnos šarminės (7,35 PH) terpės). Būtent tokiam rūgščių - šarmų santykiui esant labiausiai aktyvūs limfocitai, naikinantys piktybines vėžines ląsteles;
* Slopindama vėžinę intoksikaciją;
* Užkirsadama kelią metastažėms-glaudžiai apguldama kraujagyslių vidines sieneles, chitozano medžiaga blokuoja vadinamąsias koniugacines molekules, kurių pagalba vėžinės ląstelės nukeliauja į kitus organus. Šį stiprų priešvėžinį poveikį patvirtino japonų mokslininkai, atlikę ekspermentus su laboratorinaiis gyvūnais.
2) Sumažina lipidų (riebalų) kiekį kraujyje cholesteriną, taigi sumažėja rizika susirgti ateroskleroze. Ilgai vartojamas chitozanas netgi tirpdo cholesterinines plokšteles.
Kita, fermentų nesuskaidyta ir į kraują nepatekusi chitozano dalis drėgmės poveikyje pavirsta želės pavidalo mase ir virškinamajame trakte veikia kaip absorbentas: valo žarnyną; šalina iš jo toksines medžiagas; gerina žarnų peristaltiką; didina išmatų masę (o tai padeda reguliariai ištuštinti žarnyną); padeda išvengti vidurių pūtimo jausmo; pagreitina toksiškos išmatų masės slinkimą žemyn ir sumažina jų kontaktą su žarnyno sienelėmis. Fatsorberis žymiai sumažina toksinų įsiurbimą į kraują ir yra puiki storojo žarnyno vėžio profilaktikos priemonė.
Aterosklerozės vystymosi klausimu pasaulyje parašyta daugiau kaip pusantro milijono mokslininkų darbų, tačiau taip ir nepaskelbta galutinė šios ligos priežasčių atsiradimo koncepcija. Neginčytina tik viena: aterosklerozė - tai 20 a. liga. Dar prieš 100 metų tai buvo pakankamai retas susirgimas. Panašu, kad tai žmogaus užmokestis už civilizacijos laimėjimus.
Aterosklerozės atsiradimo mechanizme pagrindinį vaidmenį vaidina cholesterininės (lipidinės) apykaitos sutrikimai. Dar daug kas mano, jog aterosklerozė yra tiesiogiai susieta su bendru cholesterino kiekiu organizme. Tuo tarpu aukštos koncentracijos cholesterinas - svarbus organizmo normalaus egzistavimo komponentas. Jis būtinai dalyvauja nervinių ląstelių bei galvos smegenų ląstelių veikloje; būtinas sintezuojant lytinius bei antinksčių hormonus; įeina į ląstelių apvalkalų sudėtį; reikalingas tulžies rūgščių susidarymo procese. O aterosklerozės kaltininku tampa ne visas cholesterinas, o ištisas medžiagų kompleksas, kurį sudaro: vidinamasis žemos koncentracijos cholesterinas, trigliceridai ir lipoproteinai (baltymai, kurie dalyvauja cholesterino transportavimo procese).
Būtent žemos koncentracijos cholesterinas plokštelių pavidalu nusėda ant kraujagyslių sienelių ir tampa infarktų, insultų, atminties pablogėjimo ir kt. ligų priežastimi.
Į kraują patekusi chitozano dalis:
1) Gniuždo vėžines ląsteles, veikdama keliomis kryptimis:
* reguliuodama PH (rūgščių -šarmų pusiausvyrą organizmo audiniuose; čia siekima silpnos šarminės (7,35 PH) terpės). Būtent tokiam rūgščių - šarmų santykiui esant labiausiai aktyvūs limfocitai, naikinantys piktybines vėžines ląsteles;
* Slopindama vėžinę intoksikaciją;
* Užkirsadama kelią metastažėms-glaudžiai apguldama kraujagyslių vidines sieneles, chitozano medžiaga blokuoja vadinamąsias koniugacines molekules, kurių pagalba vėžinės ląstelės nukeliauja į kitus organus. Šį stiprų priešvėžinį poveikį patvirtino japonų mokslininkai, atlikę ekspermentus su laboratorinaiis gyvūnais.
2) Sumažina lipidų (riebalų) kiekį kraujyje cholesteriną, taigi sumažėja rizika susirgti ateroskleroze. Ilgai vartojamas chitozanas netgi tirpdo cholesterinines plokšteles.
Kita, fermentų nesuskaidyta ir į kraują nepatekusi chitozano dalis drėgmės poveikyje pavirsta želės pavidalo mase ir virškinamajame trakte veikia kaip absorbentas: valo žarnyną; šalina iš jo toksines medžiagas; gerina žarnų peristaltiką; didina išmatų masę (o tai padeda reguliariai ištuštinti žarnyną); padeda išvengti vidurių pūtimo jausmo; pagreitina toksiškos išmatų masės slinkimą žemyn ir sumažina jų kontaktą su žarnyno sienelėmis. Fatsorberis žymiai sumažina toksinų įsiurbimą į kraują ir yra puiki storojo žarnyno vėžio profilaktikos priemonė.
Aterosklerozės vystymosi klausimu pasaulyje parašyta daugiau kaip pusantro milijono mokslininkų darbų, tačiau taip ir nepaskelbta galutinė šios ligos priežasčių atsiradimo koncepcija. Neginčytina tik viena: aterosklerozė - tai 20 a. liga. Dar prieš 100 metų tai buvo pakankamai retas susirgimas. Panašu, kad tai žmogaus užmokestis už civilizacijos laimėjimus.
Aterosklerozės atsiradimo mechanizme pagrindinį vaidmenį vaidina cholesterininės (lipidinės) apykaitos sutrikimai. Dar daug kas mano, jog aterosklerozė yra tiesiogiai susieta su bendru cholesterino kiekiu organizme. Tuo tarpu aukštos koncentracijos cholesterinas - svarbus organizmo normalaus egzistavimo komponentas. Jis būtinai dalyvauja nervinių ląstelių bei galvos smegenų ląstelių veikloje; būtinas sintezuojant lytinius bei antinksčių hormonus; įeina į ląstelių apvalkalų sudėtį; reikalingas tulžies rūgščių susidarymo procese. O aterosklerozės kaltininku tampa ne visas cholesterinas, o ištisas medžiagų kompleksas, kurį sudaro: vidinamasis žemos koncentracijos cholesterinas, trigliceridai ir lipoproteinai (baltymai, kurie dalyvauja cholesterino transportavimo procese).
Būtent žemos koncentracijos cholesterinas plokštelių pavidalu nusėda ant kraujagyslių sienelių ir tampa infarktų, insultų, atminties pablogėjimo ir kt. ligų priežastimi.
